Bausmė už stabmeldystę
1Efraimas kalbėdamas keldavo baimę,
nes buvo galingas Izraelyje.
Bet jis užsitraukė kaltę per Baalą ir mirė.
2Dabar jie ir toliau nusideda,
dirbdinasi liedinį ir stabus iš sidabro
pagal savo supratimą.
Visa tai – tik meistrų darbas.
„Aukokite jiems!“ – sako jie,
ir žmonės bučiuoja veršius!
3Todėl jie bus kaip ryto debesis
arba kaip anksti krintanti rasa,
kaip audros nunešti nuo klojimo pelai
arba kaip dūmas, kylantis pro langą.
4„Tačiau aš buvau VIEŠPATS, tavo Dievas,
nuo dienų Egipto žemėje;
tu nepažįsti kito Dievo, išskyrus mane,
ir be manęs nėra kito gelbėtojo.
5Aš maitinau tave dykumoje,
sausros žemėje.
6Kai juos maitinau, jie buvo sotūs;
jie buvo sotūs, bet jų širdis išpuiko,
todėl jie užmiršo mane.
7Būsiu jiems kaip liūtas,
tykosiu kaip leopardas prie kelio.
8Pasitiksiu juos kaip jauniklių netekusi meška
ir suplėšysiu jų širdies dangą;
rysiu juos ten kaip liūtė,
plėšysiu juos kaip laukinis žvėris.
9Sunaikinsiu tave, Izraeli!
Kas tau gali padėti?
10Kur gi tavo karalius?
Tegelbsti jis tave!
Kur visų tavo miestų valdovai,
apie kuriuos sakei:
‘Duok man karalių ir didžiūnus!’?
11Daviau tau karalių savo įniršiu
ir atėmiau savo pykčiu.
12Efraimo kaltė surišta į ryšulį,
jo nuodėmė padėta apsaugon.
13Gimdyvę apima skausmai,
bet jis – neišmintingas sūnus,
nes laiku nenori eiti ten,
kur veržiasi kūdikiai.
14Ar išpirksiu juos iš Šeolo galios,
ar atpirksiu juos iš mirties?
O mirtie, kur tavo rykštės!
O Šeole, kur tavo geluonis!
Nėra užuojautos mano akyse!
15Nors jis klestės tarp brolių,
ateis rytys, VIEŠPATIES vėjo gūsis,
kylantis iš dykumos,
ir nuseks jo šulinys, išdžius jo šaltinis.
Iš jo iždo bus atimta visa, kas brangu“.
